Šiais laikais net jauni žmonės yra susipažinę su stuburo skausmais – patologija įgauna nuolatinį augimą nuo 22-25 metų amžiaus. Sulaukę 35 metų beveik visi jau žino, kaip traška slanksteliai, kaip sunku gali būti ištiesinti nugarą po darbo valandų.
Ar visada priežastis slypi tik blogoje laikysenoje dėl sėslaus gyvenimo būdo? Atsakymas į šį klausimą gali būti konsultacija su ekspertais – ortopedais, neurologais, traumatologais, reumatologais ir chirurgais.
Kaip liga vystosi
Daugeliu atvejų liga turi identišką patogenezę - patologijos vystymosi procesą. Kartu su skausmu žmogus pradeda jausti diskomfortą, negalėjimą aktyviai judėti, lenkimo ir lenkimo problemas. Tokiomis aplinkybėmis nebėra jokio klausimo apie reguliarias treniruotes kūno rengybos centre. Dar mažiau galimybių produktyviai dirbti savo vasarnamyje.
Tam yra kelios priežastys – pats skausmas atima gyvybinę veiklą. Tuo pačiu metu paveiktoje vietoje atsiranda uždegiminis židinys, dėl kurio minkštieji audiniai sustorėja ir patinsta. Dėl to lygiagrečiai gali išsivystyti dermatomiozitas – raumenų audinio uždegimas. Tuo pačiu metu jie suspaudžia nervų galūnių receptorius, o tai iš tikrųjų sukelia skausmo priepuolius.
Nesant savalaikio kompetentingo gydymo, pacientui pradeda plonėti kremzlinis audinys nugaros slankstelių sąnariuose, dėl ko atsiranda slankstelių kaulinio audinio trintis. Esant tokioms nepalankioms aplinkybėms, išsivysto tokios pavojingos ligos kaip:
- Stuburo artrozė;
- Artritas;
- ankilozuojantis spondilitas;
- Osteoporozė;
- Osteochondrozė;
- Radikulitas;
- Stuburo išsikišimas;
- išialgija;
- Tarpslankstelinė išvarža ir dar maždaug dvi dešimtys stuburo anomalijų su panašiais simptomais.
Šios ligos eigos pasekmė gali būti stuburo išlinkimas, natūralios laikysenos praradimas, kremzlės ir kaulinio audinio vientisumo sutrikimas, negalia. Tuo pačiu sukuriamas pagrindas vystytis ir kitoms, ne mažiau pavojingoms patologijoms, turinčioms įtakos vidaus organams dėl lenkto stuburo spaudimo širdžiai, plaučiams ir kepenims.
Nugaros skausmo pobūdis
Natūralu, kad šioje situacijoje norisi išgydyti nugaros skausmą. Norėdami tai padaryti, turite žinoti jų atsiradimo pobūdį. Ir dažnai būdingi skausmo požymiai rodo etiologinius veiksnius.
Etiologija yra medicinos šaka, tirianti ligos atsiradimo ir vystymosi priežastis. Etiologiniai veiksniai yra aplinkybės arba patogenai, lemiantys anomalijos vystymąsi.
Skausmo pobūdis skiriasi priklausomai nuo jį sukėlusių priežasčių, taip pat nuo vietos kaklo, krūtinės ląstos, juosmens, uodegikaulio ar kryžkaulio stuburo srityje.
Nugaros skausmo klasifikacija rodo, kad egzistuoja tokios veislės:
- ūminis nugaros skausmas – pasižymi aštriais, staigiais pojūčiais, dažnai sunkiai toleruojamais. Dažniausiai pasireiškia esant radikulitui, suspaustais nervais, infekciniu slankstelių uždegimu ir tarpslanksteline išvarža;
- skaudantis stuburo skausmas – dažnai turi stabilų charakterį, gali atsirasti palaipsniui, didėjant skausmingam pojūčiui. Atsiranda esant raumenų perkrovai, uždegiminiams procesams nugaroje, morfologiniams audinių pakitimams, osteochondrozei ir daugeliui kitų patologijų;
- slegiantis skausmas atsiranda vystantis antrinėms širdies ar plaučių ligoms, sergant lėtinėmis stuburo ligomis;
- spinduliuojantis skausmas – stabilaus intensyvumo pojūtis. Toks skausmas pasireiškia ne tik ligos paveiktoje vietoje, bet ir gretimuose organuose bei kūno vietose. Dažniausiai tai sukelia sąnarių skausmą.
Skausmo pobūdžio tyrimas yra pirmasis diagnostinių priemonių rinkinio požymis, siekiant nustatyti priežastis ir pačią ligą.
Kodėl atsiranda nugaros skausmas, priežastys
Skausmo pojūtis ne visada yra patologinis reiškinys, o dažnai jis pasireiškia dėl per didelio streso. Atsižvelgiant į skausmo priežastis, galime išskirti 6 įprastas kategorijas:
- Laikinas skausmas. Jie atsiranda dėl per didelio treniruotės, per didelio fizinio krūvio dirbant rankomis, taip pat ilgai būnant vienoje padėtyje. Tokios priežastys nekelia pavojaus stuburui, jei laiku jų atsikratysite.
- Infekcinės priežastys - atsiranda dėl audinių infekcijos virusinėmis ar bakterinėmis ligomis. Tokie etiologiniai veiksniai yra gana pavojingi, nes nesant tinkamo gydymo jie greitai plinta į gretimus organus ar kūno sistemas. Ryškus pavyzdys yra osteomielito išsivystymas, kurį provokuoja streptokokai.
- Degeneraciniai veiksniai - mechaninio veikimo rezultatas. Paprastai degeneracinės priežastys pasireiškia slankstelių poslinkiais, išvaržomis ir mėlynėmis.
- Fiziologinis skausmas – tai priežastys, atsiradusios dėl atskirų sistemų ar visos organizmo fiziologijos sutrikimo. Dažnai jie pasireiškia medžiagų apykaitos pakitimais, kai kremzlės ir kaulinis audinys negauna pakankamai kalcio ir kitų stuburo funkcionavimui reikalingų elementų.
- Uždegimo priežastys – tai peršalimo ir fizinio perkrovimo pasekmė.
- Navikų priežastys – tai gerybinio darinio ar piktybinės onkologijos apraiškos, traumų pasekmės.
Tuo pačiu metu ortopedai ar reumatologai registruoja kitus priežastinius veiksnius, kurie nepriklauso šioms kategorijoms. Pavyzdžiui, nugaros skausmas yra dažnas nėščioms moterims. Vaikų osteodistrofijos vystymasis vyksta autoimuninių anomalijų fone. Ir tokių pavyzdžių galima pateikti dar daug. Iš to išplaukia, kad niekada neturėtumėte bandyti patys diagnozuoti ligos, jei pradedate jausti skausmo požymius nugaroje. Tai turėtų daryti tik kvalifikuotas gydytojas – reumatologas, chirurgas, ortopedas.
Stuburo skausmo diagnostikos metodai
Skausmingi pojūčiai dažniausiai nėra pati liga, o tik jos simptomas. Skausmą lengviau sustabdyti, jei tiksliai žinote, kas jį sukelia ir prieš kokią patologiją jis vystosi.
Šiuo tikslu šiuolaikinės klinikos ir diagnostikos centrai turi veiksmingus diagnostikos metodus.
Klinikinis tyrimas
Vizualinis apibūdinimas yra pradinis paciento vertinimo etapas. Gydytojas apžiūri ir įvertina laikyseną bei apčiuopia stuburą.
Tuo pačiu metu pagal rekomenduojamus testus atliekamas motorinių pratimų kompleksas, leidžiantis nustatyti skirtingų stuburo zonų judrumą ir nustatyti didžiausio skausmo pasireiškimo vietą.
Laboratoriniai tyrimai
Jie skiriami papildomai, siekiant nustatyti stuburo audinių ir ląstelių cheminę ir biologinę sudėtį. Tam gydytojas duoda siuntimą atlikti šlapimo ir veninio kraujo tyrimus. Taip pat gali būti paskirta biopsija ir punkcija, kad būtų paimti kremzlės audinio ir sinovinio skysčio mėginiai, siekiant ištirti jų morfologinę sudėtį.
Instrumentiniai tyrimai
Tai produktyviausia ir plačiausia diagnostinių procedūrų grupė, įskaitant:
- rentgenografija suteikia supratimą apie degeneracinio ir distrofinio pobūdžio slankstelių pokyčius, padeda nustatyti sklerozės, fibrininio branduolio kalcifikacijos ir kitų patologijų požymius;
- kompiuterinė tomografija, sutrumpintai CT, leidžia nustatyti disko prolapso ribas, tarpslankstelinių išvaržų formą ir dydį, kalcio kaupimąsi slankstelių kraštuose;
- magnetinio rezonanso tomografija – MRT taip pat leidžia nustatyti, tačiau su didesniu tikslumu aptinkamas osteofitų skaičius, jų ribos ir dydžiai, nervinių galūnių stuburo receptorių impulsinių signalų pokyčiai;
- elektromiograma suteikia supratimą apie stuburo korsetą laikančių nervų galūnėlių ir raumenų skaidulų vientisumą ar mechaninį pažeidimą;
- sonografija – ultragarsinio tyrimo metodas, kurio tikslas – nustatyti audinių morfologinę būklę stuburo skausmo pasireiškimo srityje.
Osteofitai yra vienas dažniausių simptomų ir viena dažniausių nugaros skausmo priežasčių. Tai slankstelių srities sukaulėjusios išaugos, kurios pažeidžia minkštuosius audinius ir suspaudžia nervines skaidulas.
Priklausomai nuo skausmo intensyvumo, gydantis gydytojas gali paskirti vieną iš metodų arba rekomenduoti išsamią diagnozę, siekiant didesnio veiksmingumo.
Kaip gydyti nugaros skausmus?
Būtent tokį klausimą užduoda kenčiantys nuo panašių negalavimų, o klausimas iš esmės keliamas neteisingai. Ne skausmą reikia gydyti – tai tik pagrindinės ligos simptomas. Su juo teks kovoti.
Remdamasis diagnostinio tyrimo rezultatais, gydytojas skiria tokį terapijos metodai:
- vaistų formų vartojimas - tai chondroprotektoriai, analgetikai, raumenų relaksantai, vitaminai, mineraliniai kompleksai, kortikosteroidai ir priešuždegiminiai vaistai;
- fizioterapija, įskaitant poveikį paveiktoje zonoje žemo dažnio srovėmis, šalčiu, magnetiniais laukais, jonizuojančiais spinduliais ir kitomis priemonėmis;
- masažo procedūros;
- vaistažolių vartojimas – vaistažolių užpilai dažnai padeda malšinti skausmą, gydyti osteofitus, taip pat kaip priešuždegiminiai vaistai.
Nugaros skausmus kamuojančiam žmogui svarbu suprasti, kad savarankiškas bet kokių priemonių naudojimas yra pavojingas. Jie gali turėti tam tikrą poveikį arba pakenkti, jei skausmo priežastis yra neteisingai nustatyta. Todėl prieš pradedant gydymą visada būtina gauti kompetentingą neurologo, reumatologo, ortopedo ar chirurgo konsultacija.